Malonūs vyručiai niekada nepasisotina tuo, ką gauna iš pasaulio manais į jų “gerumą”, kadangi tai, ką gauna, yra šnipštas palyginti su tuo, kiek duoda.

Kai ryšys su savo poreikiais nutrūksta, žmogus ima gyventi per kitus – prisitaikydamas, manipuliuodamas ir tyliai tikėdamasis būti mylimas. Apie tai, kas slypi už malonaus vyručio sindromo.

Kodėl tikimės, kad kiti supras mūsų poreikius be žodžių – ir kaip tai tyliai griauna santykius.