Patogaus žmogaus dalia (3/4): „nice guy“ sindromas ir manipuliacijos

Kaip gimsta malonus vyrutis?

R. Glover išdės

tė loginę seką dalykų, kurie pagal jį turėjo atsitikti nuo malonaus vyruko sindromą turinčio vyro gimimo iki dabartinės akimirkos, kuomet jis atsigrežęs į save stovi ir jau kuris laikas bando suvokt, kas čia po velnių dedasi su jo gyvenimu.

1) Vaikai gimsta visiškai bejėgiai; 2) vaiko didžiausia baimė yra atstūmimas; 3) visi vaikai yra egocentriški; 4) visi vaikai daug kartų patiria atstūmimą – jų poreikiai tinkamai ar laiku nepatenkinami; 5) kai vaikas patiria atstūmimą, jis visuomet tiki, kad jis dėl to kaltas; 6) šis naivus ir klaidingas suvokimas sukuria toksišką gėdą – įsitikinimą, kad jis yra “blogas”; 7) bandydami tvarkytis su savo atstūmimo patyrimais, išvengti jų ateityje ir paslėpti savo “blogumą” nuo savęs ir kitų, vaikai išsiugdo tam tikrus elgesio modelius – išgyvenimo mechanizmus; 8) šie vaikystės išgyvenimo mechanizmai atspindi įgimtą bejėgiškumą ir naivų savęs ir pasaulio suvokimą. (Glover, 2000)

Taip pat būtų nuodėmė nepaminėti, kad ir psichoanalitikai turi informacijos šia tema. John Bowlby kadaise sumanyta prieraišumo teorija nurodo keturis žmogaus prieraišumo tipus, kurie ir yra tai, ką pagrįstai galime apkaltint už vienokį ar kitokį savo charakterį. “Tarp saugaus ir vengiančio/dezorganizuoto prieraišumo tipų yra grupė vaikų, kurie iš savo mamos gauna kažkiek, tačiau nepakankamai to, ko jiems iš jos reikia. Šie vaikai yra užstrigę nesibaigiančio ilgesio būsenoje, niekada taip ir nepasisotinantys savo tėvų dėmesiu. Toks tėvų-vaikų ryšys yra žinomas, kaip nerimastingas prieraišumas – tai, ką turi kiekvienas “toksiškai geras žmogus”. (Rapson & English 2006)

Malonūs vyručiai niekada nepasisotina tuo, ką gauna iš pasaulio manais į jų “gerumą”, kadangi tai, ką gauna, yra šnipštas palyginti su tuo, kiek duoda. O duoda jie nežmoniškai daug. Jie kiekvieną gyvenimo akimirką yra vienos ar kitos strategijos, kaip įrodyti pasauliui, kokie jie iš tikrųjų verti meilės, įkarštyje – tam išeina nežmoniškas pastangų kiekis. Tad pasąmoningai malonus vyrukas jaučiasi, lyg pasaulis jam būtų amžinai skolingas.

Malonaus vyruko sindromas atsiranda nejučia. Ironiška, kad aplinkiniai labai džiaugiasi ir padeda šiam sindromui bujoti. Juk žmonėms patinka, kai aplink šmirinėja paslaugūs ir prisitaikantys žmonės. Tačiau ar ilgam? Galiausiai tas visas užgniaužtas pyktis ir agresija randa būdus prasisunkti pro tamsaus šešėlinio maišo poras vis bjauresniais būdais.

Ką iš tikrųjų reiškia malonus

Vienas dalykas, kurį svarbu suprasti, yra tai, kad malonūs vyručiai iš tikrųjų yra toli gražu ne malonūs. Jie nėra geručiai, kaip gali pasirodyti, norintys gero kitiems. Anaiptol – žiūrėk – kiekvienas jų žingsnis gyvenime yra bandymas atlikti du veiksmus: paslaptyje išlaikyti savo poreikius ir kurti situacijas, kad juos patenkintų. Šie žingsniai beveik visada manipiuliatyvūs, o nepatenkinti užslėpti kontraktai paprastai išauga į pasyvią agresiją, manipuliacijas, “tylos terapiją”, įniršio protrūkius arba smurtą.

Tai žmonės, kurie nežino, ką reiškia duoti, nes nėra paragavę, ką reiškia turėti. Jie yra nuolatiniame trūkume ir skoloje. Taigi malonūs vyručiai gyvenime daro viską – kuria santykius, bendrauja su artimaisiais, rūpinasi kitais, savanoriauja, padeda pereiti per gatvę, paskambina ir kalbasi, – kad slapčia patenkintų savo poreikius. Tuo tarpu atvirai deklaruoti savo poreikius ir asertyviai juos tenkinti jiems yra per sunku ir per egoistiška.

Tai ką daryti?

Trumpai tariant, fiziniai ir protiniai veiksmai, kurie kerta malonaus vyruko sindromo pačias šaknis, yra tokie: mokytis pastebėti savo jausmus ir toleruoti intensyvias emocijas, įsivardinti savo poreikius, kurie susiję su tomis emocijomis, vėl ir vėl garsiai kitiems girdint įvardinti savo norus, gerai padirbėti su terapeutu ties savo įsitikinimais apie agresiją ir seksualumą, mokytis jausti ir išreikšti pyktį kitiems žmonėms, pažinti save, kaip seksualią būtybę ir reikšti savo autentišką seksualumą, pasirūpinti savo miegu, mityba ir stiprinti kūno raumenis ir užsirašyti į kontaktinio sporto treniruotę.

Tai ne receptas, o praktika patikrintos rekomendacijos. Patirti reikšmingą pokytį užtruks, tačiau pamatysi, jei pradėsi daryti šiuos žingsnius, labai greitai pajusi, kad gyvenimo santykiai ima nejučia keistis. Žmonės pradeda į tave žiūrėti kitomis akimis. Kartais pasakai žodžius, kuriais pats negali patikėti, nes jie pataiko kaip į dešimtuką, kad tvirtai atsovėtų tave įtemptose situacijose. Tai kelionė, kurią verta pradėti.

Nuorodos:

Glover, R. A. (2000). No more Mr. Nice Guy. Philadelphia, PA: Running Press.

Rapson, J., & English, C. (2006). Anxious to Please: 7 Revolutionary Practices for the Chronically Nice. Sourcebooks.