Patogaus žmogaus dalia (2/4): kai nesi vertas norėti

Dar būdamas mažas, savo pyktį ir agresiją tvarkingai sudėjau į didelį juodą maišą. Tą maišą, kur laikomos visos man

o savybės, kurių pasaulis nenori ir nepriima. Taip tapau geru žmogumi, už kurio velkasi ilgas ir sunkus šešėlinių savybių maišas.

"Malonaus" vyručio sindromas

Širdies teritorijoje per ilgai užsibuvę vyrai neretai tampa auka tokiai pseudo-diagnozei – tai amerikos psichoterapeuto Robert Glover’io sugalvotas terminas – malonaus vyručio sindromas (angl. nice guy syndrome). Tai tokia būsena, kuomet vyras savo poreikius tenkinti bando labai neracionaliu būdu: būdamas malonus kitiems. Taip jis tiki, kad užsitarnaus malonę, išsikovos dėmesio, gaus sekso, meilės, sukurs laimingą šeimą, kurios gyvenimas bus tik harmoningas. Tikrovėje dalykai atrodo kur kas prasčiau.

Iki pykinimo saldu

Tikrovėje toks žmogus savo poreikius, kurių kai kurie yra baziniai ir labai svarbūs, tenkina manipuliuodamas. Kadangi jam baisu pažvelgti bet kokiam intensyviam jausmui į akis ir jis jų vengia, natūraliai apie savo poreikius jis nežino. Malonus vyrutis paklaustas, ko nori, 9 kartus iš 10 atsakys “Nežinau. O tu?” Ir čia jis nemeluoja. Nes jis iš tikrųjų net nenutuokia. Jis nežino, ko jis nori iš gyvenimo; jis nežino, kokios žmonos jis norėtų; jis nežino, ką norėtų valgyti pietums; jis nežino, bet jis pasiruošęs prisitaikyti prie tavęs, jei, pavyzdžiui, jūs kartu nuspręstumėte pietauti ar gyventi visą likusį gyvenimą. Tau tiesiog tereikia pasakyti, ko nori tu, ir jis sutiks – taip problema išspręsta ir visi laimingi. Bet ar tikrai?

Problema yra kur kas gilesnė, negu gali pasirodyti. Malonus vyrutis nežino, ko nori, ne dėl to, kad dar nesugalvojo. Jis nežino, ko nori, nes nesijaučia vertas ko nors norėti. Kai asmeninėje terapijoje su vienu klientu prakalbome apie galimybę skirti bent valandą laiko vien tik sau – niekam kitam, tik sau – ir pasirūpinti savimi, save palepinti, padaryti ką nors gražaus dėl savęs, kilo labai netikėta reakcija. Vien pagalvojęs apie tai, jis pajuto didžiulę kaltę. Jam atrodė tiesiog nesuvokiama, kaip žmogus gali elgtis šitaip savanaudiškai!

Iš šono žiūrint gali skambėti absurdiškai, kad vien mintis apie valandą laiko sau, praleistą vonioje su patinkančia muzika ir žvakėmis, kelia tokius stiprius jausmus. Tačiau taip veikia charakteris, sustabarėję išgyvenimo mechanizmai; taip veikia introjektai, nuryti kitų žmonių įsitikinimai. Čia rimti popieriai – tai kuria ir griauna gyvenimus.

Kiekvienas veiksmas turi slaptą tikslą

Savo knygoje kalbėdamas apie šį sindromą R. Glover šmaikščiai, gal kiek graudinančiai, nupiešia malonaus vyručio gyvenimo peizažą. Jis sako, kad visi “malonūs vyručiai susiduria su dilema: 1) kaip savo asmeninius poreikius išlaikyti paslaptyje ir 2) sukurti situacijas, kuriose jie turėtų šansų juos patenkinti?” (Glover, 2000) Taip yra nes toks vyras netiki turįs teisę norėti, jau nekalbant apie idėją reikšti savo norus kitiems.

“Kad pasiektų šio, atrodytų, neįmanomo tikslo, jie įdarbina slaptus kontraktus. Šie nesąmoningi, neįvardinti susitarimai yra pagrindinis būdas, kuriuo malonus vyrutis sąveikauja su aplinkiniu pasauliu. Kone kiekvienas jo veiksmas yra vienokia ar kitokia slapto kontrakto išraiška. Slapti kontraktai labai paprasti, jie atrodo taip:

"Aš tau padarysiu tą ... , kad tu man padarytum tą ... , ir mes abu elgsimės taip, lyg apie šį susitarimą nieko nežinotume."

Dar vienas terminas, kuris gal kiek labiau vizualiai paaiškina, kaip veikia užslėpti kontraktai, yra aukos trikampis: 1) duoda tikėdamasis gauti, 2) negavęs susierzina, įsižeidžia ir 3) šie jausmai išsiveržia per pasyvią arba aktyvią agresiją (Glover, 2000). Aukos trikampis – tai niekada nesibaigianti kelionė. Pakeliui vieną po kito vėl ir vėl aplankai tris jo kampus, kurių kiekviename gauni pastūmėjimą ir energijos judėti link sekančio punkto.

Knygoje “Anxious to Please” (Rapson & English, 2006) kaip viena esminių šio sindromo problemų įvardijama tai, jog žmogus negeba toleruoti intensyvių emocijų, refleksyviai į jas nereaguodamas. Pavyzdžiui, pokalbio metu kuriai nors kilusiai emocijai suintensyvėjus, malonus vyrutis nė nemirktelėjęs pakeis temą ar kokiu nors sumaniu būdu išneš savo kūną iš kambario.

Šaltiniai:

Glover, R. A. (2000). No more Mr. Nice Guy. Philadelphia, PA: Running Press.

Rapson, J., & English, C. (2006). Anxious to Please: 7 Revolutionary Practices for the Chronically Nice. Sourcebooks.